Nebuvo prostitucijos

Tarybiniais laikais nebuvo prostitucijos, tai žino kiekvienas, nes toksai elgesys buvo nesuderinamas su tarybinio piliečio morale. Ir kai tik kur nors užeidavo nagrinėjimas šio klausimo, tai visada parašydavo, kad Tarybų Sąjungoje prostitucija išgyvendinta, o yra tiktai neigiamas ir nykstamas reiškinys, vadinamas konkubinatu. Prostitucijos nebuvimas tai vienas iš ryškiausių įrodymų, kad Tarybų Sąjungoje gyventi buvo gera, ne taip kaip dabar, Prie ruso buvo geriau, kur kas geriau...

Kova su prostitucija tarybiniais laikais

Tarybinė milicija ir kita teisėsauga padedant susipratusiems tarybiniems piliečiams sėkmingai kovojo su prostitucijos užuomazgomis iš pačių pagrindų. Visi žinojo, kad jeigu kas bus aptiktas vienoje lovoje, ir tai nebus vyras ir žmona, bus siunčiamas svarstyti darbovietei, neretai šalinamas iš komjaunimo, o vienu laiku dar geriau - panai, nepriklausomai nuo to, ar ėmė ar ne pinigus, tekdavo keliauti į venerologinį, o po to - jau kaip bus matyt.

Vienok, kadangi oficialiai prostitucijos nebuvo, o kažkaip reikėjo tą reiškinį įvardinti ir su juo kovoti, tai ir kovojama buvo su bet kokiu seksu, nes kaip žinia, sekso SSRS nėra. Čia tam, kad nekiltų pagunda niekam.

Gi kitais atvejais, moterims už tuos nevedybinius lytinius santykius būdavo pripaišomi straipsniai už veltėdžiavimą, kokį nors nesuderinamumą su tarybine santvarka, šiaip tokios būdavo pralaikomos po 15 parų areštinėse už nieką, kad asmenybę išsiaiškint, plikai nuskutamos ir panašiai. Vat eisi po to gatve ir žinos kad esi kūrva, net jei jokia kūrva ir nebuvai, o išties tik šiaip kokį meilužį turėjai ar išvis iš meilės su būsimu vyru pasitratinai, o atsirado budrių piliečių, kurie pranešė.

Nuo tokių pranešinėtojų itin kentėdavo įvairūs studentai bei studentės: netikėtai imdavo ir įstukalindavo kokia nors bendrabučio budinčioji ar komendantas prigaudavo, o tada jau arba mokėk tokiam kyšį, arba turėk problemų, ypač jei dar vienas iš sugulovų atvykęs iš kokio kito miesto, tad ir neturintis prirašymo: šitaip galima buvo net ir įrašą į pasą gauti, kad esi bomžas.

Taigi tarybiniais laikais prostitucijos nebuvo, o visokios kalbos apie tai, kad kiekviename labiau proletariškame rajone kas reikia žinojo pas ką nueiti kad už kokius 3-5 rublius pasipisti yra absoliutus melas, kaip ir absoliutus melas yra tai, kad prostitučių paslaugomis nemokamai už neva suteiktą "stogą" naudodavosi milicininkai, KGB ir kita pagarbi liaudis. Ir kad prostitutes dabodavo ir klientus joms parūpindavo nusikalstamų organizacijų atstovai, yra dvigubas melas, nes nei prostitučių nei organizuoto nusikalstamumo nebuvo.

Todėl visa tai, kas čia žemiau parašyta apie prostitutes ir prostituciją - tai visiškai melaginga vakarietiška supuvusi kapitalistinė propaganda, kurios neskaitykite, nes ji užnuodys jūsų smegenis.

Visa tai čia netiesa ir melas, ir prostitucijos nebuvo

Vienok nors jų ir nebuvo, tų prostitučių visada būdavo galima rasti kur nors prie stoties. O dar ir palydovėmis jos vėliau ne šiaip sau vadindavosi, nes šiuo amatu kas antra traukinio palydovė užsiimdinėdavo. Tai, beje, buvo puikus būdas užsidirbti, nes atlyginimą mokėdavo ir valdžia, ir kartu visokie klientai, o ir amatu užsiiminėt buvo galima toliau nuo savo gyvenamos vietos, kad kokie giminės ir kaimynai nesužinotų. Tai visgi reik pasakyt, kad dauguma tų palydovių būdavo baisios, o kainuodavo labai pigiai.

Palydovėms prostitutėmis būti labai apsimokėjo: šios dirbdavo ne savo mieste, o kartu gaudavo ir apgyvendinimą kokio kito miesto geležinkeliečių bendrabutyje, kur susimokėjusios budinčiosioms, be problemų vesdavosi klientus, tad ir plotas pasidulkinimui būdavo garantuotas, ir kur nors pas klientą važiuot nereikėdavo, tad netgi imdamos iš kliento po kokius 25 rublius ir mokėdamos už kiekvieną po 10 rublių mokesčio bendrabučio budinčiai, per kelias naktis sugebėdavo pasidaryti sau antrą atlyginimą.

Tuo tarpu brangesnės visokios kekšės rinkdavosi prie visokių geresnių viešbučių ar tiesiai juose esančiuose baruose. Vilniuje tai pradžioje buvo viešbutis "Draugystė", katras irgi netoli stoties buvo, o jau paskui - garsusis viešbutis "Lietuva". Tuo pačiu būdavo ir tam tikros saugančios jas gaujos, paprastai apsirengusios džinsais Montana nuo galvos iki kojų, o taip pat ir gražiai kuruojamos KGB.

Vienok tais laikais atsirado ir tokia keista sąvoka, kaip "valiutinė prostitutė", kas reiškė pačią brangiausią, už dolerius parsiduodančią kūrvų rūšį. Tokias prie užsieniečių prileisdavo po nekurių patikrinimų ir egzaminų, mat anos galėdavo su užsieniečiais kontaktuot, o tai jau buvo pavojinga. Tai kad joms kartais mintis tokia nekildavo, testas būdavo paprastas, kuo jau besibaigiant Perestrojkai tos merginos skundėsi porai visasąjunginių laikraščių: kad reikdavo su šunim kažką ten daryt, o visą tą reikalą filmuodavo... Čia toksai užmislas buvo, kad jei jau į užusienius pabėgs, tai kad paskui būtų patikimomis agentėmis.

O tai paprastiems žmonėms aišku tais tarybiniais laikais jokių prostitučių nebūdavo, nes prostitutės būdavo tiktai užsieniuose, taip kad prabangus dalykas, kas antrai tarybinei moteriai - tikras svajonių darbas. O čionai būdavo tiktai šiaip visokios kūrvos.