Motiejus Valančius

Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos faktinės medžiagos kelia abejones, o jei tiksliau - panašu į šyvos kumelės sapną. Įtariame, kad tai - mažų mažiausiai gandai apie alternatyvią realybę, su šiuo pasauliu (aprašomais faktais, įvykiais, daiktais ir žmonėmis) neturintys nieko bendra. Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti ir papildyti tinkamais faktais!

Motiejus Kazimieras Valančius (tikr. Maciej Kazimierz Wołonczewski, pats užsirašydavo, kaip Mattiau Wołonczewski) - žemaičių vyskupas ir tautos vedlys, kaip sakant.

Kilęs iš turtingų perkrikštų šeimos, šieji buvo pakeitę tikėjimą, kaip ir dauguma kitų XIXa. pirmos pusės perkrikštų dėl paprastos priežasties - draudimų žydams užsiimti žemės ūkiu. Tad, kaip ir įprasta daugumai perkrikštų, tapo viena iš turtingų valstiečių šeimų, išgalėjusi net kelis vaikus išleisti mokslams į seminariją. Vienu iš jų ir tapo Motiejus Valančius, vėliau tapęs žymiuoju Žemaitijos vykskupu, kovotoju už blaivybę bei lietuvių ir žydų teisių gynėju.

Neabejotinai Motiejus Valančius yra vienas iš labiausiai lietuvybei nusipelniusių asmenų, organizavęs ir lieutviškų knygų spausdinimą Prūsijoje bei pirmąsias knygnešių grupeles, nors ir vertinamas prieštaringai: žinoma, kad 1863 metų sukilimui nepritarė, įtartas buvo sukilėlių įskundimu caro valdininkams, taip pat ir tuo, kad prisidėjęs prie vėlesnio laisvėje likusių sukilėlių persekiojimo. Blaivybės sąjūdį organizavęs, Motiejus Valančius šį irgi pavertė totalitarine organizacija, plačiai žinomi pasakojimai netgi apie viešus girtuoklių plakimus botagais bei rišimus prie stulpo.