Haliucinaciniai kliedesiai

Haliucinaciniai kliedesiai - antriniai kliedesiai su patogeneze, kylantys dėl stiprių pacientą persekiojančių haliucinacijų ir pseudohaliucinacijų, kurias šis bando kaip nors paaiškinti, taip galutinai nuprotėdamas. Žodžiu, gaunasi haliucinacinis kliedesinis sindromas.

Tipiški haliucinaciniai kliedesiai būna kaip persekiojimo kliedesiai - dažniausiai poveikio kliedesiai, nunuodijimo kliedesiai. Neretai būna ir antagonistiniai kliedesiai, sunkesniais atvejais - manicheistiniai kliedesiai.

Haliucinaciniai kliedesiai visada pasižymi aiškia geneze: pirma pacientas patiria visokias haliucinacijas, o paskui jau ima kliedėti visokias nesąmones, kurios su tomis haliucinacijomis vienareikšmiškai siejasi ir iš tų haliucinacijų išties ir kyla. Būdinga, kad haliucinacijos čia būna ryškios ir stabilios, dažniausiai verbalinės - t.y., balsai galvoje. Štai tie balsai pacientui atrodo gana keistai ir reikalauja paaiškinimo, o visas paaiškinimas ir virsta kliedesiais.

Dažniausiai pasitaikantys haliucinaciniai kliedesiai - apie tai, kad pacientui į galvą balsus transliuoja kokie nors psichotronai, su kuriais viską daro koks nors saugumas, ufonautai ar iliuminačiai.