Ganzerio sindromas

Ganzerio sindromas - viena iš isterinės psichozės formų, šiais laikais beveik išnykusi. Būdingas požymis - pacientas viską daro pro šalį. Ir kalba pro šalį, ir daro nepataikydamas. Savo pobūdžiu sindromas labai artimas pseudodemencijai, o išties tai galima sakyti, kad ta pati pseudodemencija senais laikais turėdavo Ganzerio sindromo pavidalą.

Būdinga, kad sindromo metu pacientas lyg ir daro ar kalba tai ką reikia, bet vis klišai ir pro šalį. Pavyzdžiui, paklausi paciento kiek bus 2x2, o jis atsakys, kad 5. Paklausi, kiek valandų, tai net prieš akis turėdamas laikrodį, pasakys neteisingai. Kėdę toksai pacientas gali vadinti stalu, o stalą vadinti kėde.

Kaip ir kalbėjimas, taip ir veiksmai irgi gaunasi pro šalį - pvz., valgydamas iš lėkštės, pacientas šaukštą kiša kur nors sau į akį, į ausį ar dar kažkur. Nuėjęs į tualetą, sugeba apmyžti ir netgi apšikti grindis ir sienas. Bandydamas užsimauti kelnes, abi kojas vis kiša į tą pačią klešnę ar išvis maunasi kelnes ant galvos. Kai reikia praeiti pro duris, pacientas pataiko į sieną.

Kaip ir kitais isterijos atvejais, tokiu elgesiu isterikas susilaukia aplinkinių dėmesio, tad visai mielai šitaip ir elgiasi. Gydymas yra gana neefektyvus, tačiau išgijimas būna savaiminis. Kažkada teigiamus reaultatus parodė sulfozinas, tačiau šiais laikais jis yra uždraustas.

Šiais laikais Ganzerio sindromas beveik išnykęs, nes pacientai žymiai geriau įsivaizduoja, kaip atrodo silpnaprotystė, tad nedaro tokių absurdiškų cirkų ir demenciją imituoja žymiai tiksliau ir geriau.

Diagnozuojant, reikia skirti, kur Ganzerio sindromas, o kur įprasta šizofrenijai būdinga paralogija: Ganzerio sindromo atveju paciento mąstyme išlaikomi asociatyviniai sąryšiai, nors jie gali būti ir gana tolimi, o be to į pakartotinius klausimus apie tą patį pacientai paprastai atsakinėja vienodai arba gana panašiai. Paralogijos atveju asociatyviniai ryšiai dingsta, o į klausimus pacientai kaskart linkę atsakinėti skirtingai, nes mąstymo pakrikimas yra labai jau gilus.