Savivokos sutrikimas

Savivokos sutrikimas - būdingas autizmo, silpnaprotystės, sunkaus infantilizmo bei kai kurių šizofrenijos fromų simptomas, kai pacientas negeba atskirti savojo Aš nuo aplinkinio pasaulio.

Saviidentifikacijos nebuvimas būdingas ir mažiems vaikams, kurie neskiria savo subjektyviai suvokiamo pasaulio nuo aplinkos. Toksai vaikas suvokia pasaulį kaip savęs dalį, todėl pvz., kažkam neteisingai įvykus, gali pykti ant savęs, negebėdamas priimti to, kaip realybės. Lygiai taip pat vaikas savo psichikos reiškinius gali priimti kaip duotybę. Dažniausiai šis sutrikimas ištaisomas auklėjimo metu.

Saviidentifikacijos sutrikimo atveju pacientas rodo emocinius požymius negyvosios aplinkos atžvilgiu, gali pykti ant daiktų. Taip pat pacientas painiojasi asmenvardžiuose, apie save gali kalbėti trečiuoju ar antruoju asmeniu. Tuo tarpu į aplinkinius pacientas gali kreiptis pirmuoju ar trečiuoju asmeniu, o ne kaip įprasta antruoju.

Tuo atveju jei savivokos sutrikimas identifikuojamas ir pagydomas itin ankstyvame amžiuje, prognozė gali būti teigiama. Tuo atveju, jei sutrikimas išsilaiko ilgiau, tikėtinas kitų psichikos ligų išsivystymas.