Triušio sindromas

Triušio sindromas - ganėtinai nedažnas, bet labai būdingas diskinezijos variantas, kur pas pacientą apatinis žandikaulis virpa aukštyn-žemyn, kaip pas kokį triušį, graužiantį morką.

Žandikauliui būdingas maždaug 5Hz dažnio virpėjimas, kas siejama kartais su atatinkamo dažnio smegenų bangomis, rodančiomis, kad pacientas apsinešęs tiek, kad pusiau miega ir nelabai suvokia aplinkos. Būdinga, kad toksai apsinešimas būna nuo neuroleptikų, kurių naudojimą nutraukus, triušio sinromas kuriam laikui gali peraugti į didesnius sutrikimus, tačiau per kelias dienas ima silpnėti ir nunyksta.

Būdinga, kad triušio sindromas išsivysto nuo visokių neuroleptikų, tipišku atveju - nuo kokio nors haloperidolio ar flufenazino, bet kiti vaistukai irgi jį sukelia.

Neretai triušio sindromas pastebimas kartu su įvairiomis tardyvinės diskinezijos rūšimis, tad su jomis siejamas, tačiau paprastai vystosi paskirai, gali išnykti, išlikus kitiems tardyvinės diskinezijos simptomams ar priešingai - išsivystyti nepriklausomai nuo kitos simptomatikos.

Kadangi pacientams triušio sindromas nekenkia, papildomo gydymo jis nereikalauja. Pacientus, kurie skundžiasi, kad jiems dėl to sunku valgyti, dantų judėjimas išmuša šaukštą iš burnos ir pan., reikia nuraminti, kad taip ir turi būti. Jei skundai nesibaigia, patariame sustiprinti gydymą.