Kaimynai

Apie kaimynus žinome beveik viską - jei apie mus irgi žino beveik viską, nors abi pusės kai ką linkę nuslėpti. Kartais, dėl, žinių trūkumo ar mentaliteto unikalumo, žinias apie kaimynus pagražiname, papildome ir prikuriame. Taip gimsta Apkalbos irgi Pletkai, sukeliantys pyktį ir kaimynišką kerštą...

Kaimynai net nenutuokia, kiek daug jų paslapčių pasiekia mūsų ausis ir protus: ypač daugiabučiuose mes puikiai žinome, ką ir kada kepa ar verda šeiminikės, kiek dvejetų parnešė kaimyno atžala, kada ir koks "Šeimos galva" grįžo "po darbo", o geriausiai žinome, kokia muzika patinka kaimynams, ką jau bekalbėti apie jųjų lytinį gyvenimą!

Kaimynus mylime, juos keikiame, be jų gyventi nemokame, nes jie užpildo tą dvasinę bendruomeniškumo tuštumą. Kartais paskolina druskos ar miltų, o kai dega kaimyno tvartas, tai šventė būna visiems! Tada jaučiamės išskirtiniais ir galvojame, kad esame geresni už savo kaimynus. Tie gi galvoja tą patį.

"Kaimyno žmona gražesnė" - skelbia kinų patarlė. Čia supantame, kad Kaimynka skiriasi nuo kaimynės, nes pas ją dažnai galime atrasti dvasinę ir fizinę paguodą. O su kaimynu galime ne tik drauge padjezde buteliuką išlaužti, papirosą surūkyti ir šiaip kokią talką suorganizuoti. Perdegusias lemputes padjezde irgi turėtų pakeisti kaimynai, ir padjezdą pasišluoti dera kaimynams - ne mums!

Dar būna, kad kaimynams darome visokius Zapadlo. Populiariausia būdas - paskambinti į duris ir pabėgti. Dar balima prišikti ant kilimėlio, ar kaimyno pievoj savo karvę paganyti. Nu dar galime kokį žemės rėžį nuo kaimyno atsirėžti - viskas tradicijose, papročiuose, tad neverta jau labai piktintis tuo, kokie esame...