Šaltibarščiai

Šaltibarščiai - unikalus ir nuostabus lietuviškas valgis. Būna dviejų rūšių šaltibarščiai: su burokėliais ir su batviniais (burokėlių lapų kotais). Dar girdėti teko gandą apie šaltibarščius iš rūgštynių, bet neteko ragaut, tai būtų smagu, kad kas receptu pasidalintų. Galima daryti prielaidą, kad šis gandas turėtų būt susiijęs su ataušusia rūgštynių sriuba. Paprastai šaltibarščiai valgomi tik vasarą, nes yra gaivinantys, bet paskutiniu metu plinta mada juos valgyti ištisus metus.

Kaip paruošti šaltibarščius

Ko reikės

• Litro rūgpienio (mūsuose kartais kvailai vadinamas kefyru) - kuo riebesnio, tuo geriau.
• 250g kuo riebesnės grietinės
• 1 kumščio didumo svogūno
• 1 DIDELIO ar krūvelės mažų agurkų
• Krapų, svogūnų laiškų - prieskoniams
• Kelių kiaušinių
• 1 DIDELIO ar kelių nedidukų virtų burokėlių (sutarkuotų daržovine tarka)

Paruošimas

Svogūnus supjaustom kuo smulkiau, suberiam į puodą, užberiam porą gerų žiupsnių druskos ir sutrinam. Supilam rūgpienį, grietinę, agurkus, sutarkuotus burokėlius, įpilam virinto šalto vandens (galima ir atšaldyto burokėlių nuoviro), gerai išmaišom, tada suberiam smulkiai smulkintus svogūnus ir krapus. Pastatome šaldytuvan pastovėti kelioms valandoms - kad atšaltų ir pabrinktų. Jei mėgstate riebius šaltibarščius, vandens užtektų ir stiklinės, o jei gaivinančius ir lengvus - gali ir puslitrio prireikt.

!!! VARIANTAS SU RŪGŠTYNĖMIS!!! Receptas lieka nepakitęs iki burokėlių, nebent tiktų gal su burokėlių lapų kotais, bet čia irgi jau belenkoks variantas, taip sakant iš lempos. Galima naudoti tiek konservuotas, tiek šviežias rūgštynes, bet gi šviežios geriau, nes konservuotos dažniausiai būna prancūziškos kilmės ir dėl to sumažina šaltibarščių kaipo lietuviško patiekalo lietuviškumą. Ne prie ruso gimusiems galim čia pat ir patart, kur prisiskint anūjų - šalia autostradų, geležinkelių, industrinų parkų žaliuosiuose plotuose, o šiaip ir nusipirkt galima tai bent jau Vilniuje Krasnūchoje prie maximos pas bobules irba Kalvarkėse. Tai tam receptui, kuris aukščiau čia, reiktų kokių dvejų-trejų didelių valgomųjų šaukštų sukompostuotų konservuotų rūgštynių, o jei jau gausite arba nepatingėsite padaryti šaltibarščius taip, kaip reikia ir prisiskinsite šviežių, tai gi gerai nuplaukit, ba kas žino kokiais brudais gali būti jos ten. . . Šiukštu žalių ir nenuvirtų į šaltibarščius nedėkite, nes tokios jos kažkokio įpatingo efekto nesukels ir bus šūdas. Metate į verdantį vandenį (rūgštynių kiekis priklauso grynai nuo jūsų skonio ir noro, bet kiekiui, katras gautusi iš recepto aukščiau geriausiai tiktų gera suspausta sauja) ir verdate tol, kol rūgštynės taps nublukusios sovietinės žalios spalvos - tokios, kaip sovietinės armijos uniforma. Poros minučių reikalas. Tada nukošiat gerai tą visą nuovirą ir pilat lauk arba išgeriat, jei gaila išmest, o rūgštynes maišot su visu tuom, kas receptūroje. Bet gi be burokėlių!!!

Valgymas

Prieš valgant, įpylus šaltibarščius dubenėliuosna, įpjaunamas kietai virtas kiaušinis(svarbu kiaušinį prieš tai nulupti) - gali būti tiesiog puselė, nors kai kurie mėgsta pasmulkintus suberti. Riebiau mėgstantiems patariam įsidėti dar papildomą šaukštą grietinės, o aštriau mėgstantiems - įsiberti šviežiai smulkintų svogūnų laiškų.

Valgomi šaltibarščiai tik su karštomis bulvėmis. Šios dažniausiai būna virtos, nors dar skaniau - jei keptos orkaitėje ar ant keptuvės. Itin tinka bulvės, riebiai keptos ant kiaulienos taukų.