Racionalizacijos kliedesiai

Racionalizacijos kliedesiai arba dar taip vadinami racionalizaciniai kliedesiai - tai visokie tie, kur apie kažko pagerinimą. Dažniausiai pagerinimai būna tokie, kaip pavyzdžiui, priversti valdžiažmogius geriau dirbti ar geriau valdyti viešąjį transportą. Tokie kliedesiai būdingi ankstyvoms (latentinėms ir vangiosioms) paranojinės šizofrenijos formoms, vėlesnėse stadijose progresuoja į pilnaverčius kliedesius.

Dažniausiai racionalizacijos kliedesiai persipina su įvairiais išradybos kliedesiais bei reformistiniais kliedesiais nuo pastarųjų tesiskirdami tiktai tuo, kad yra ne tokie totalūs, nykesni, nebandantys visiškai generalizuoti kažko į totalinę visumą.

Kitaip tariant, jei prie išradybos ar reformų kliedesių pacientas bando pakeisti viską, tai prie racionalizacijos kliedesių galvoja, kad kažką galima patobulinti. Dėl tokio kliedesių ribotumo ir menamo racionalumo kliedesiai kartais prasimuša ir į valdžios įstaigas, kur baigiasi tokiais sprendimais, kad paskui visi tik ir spjaudosi.

Tipiškas racionalizacinių kliedesių atvejis - Vilniaus viešojo transporto sistemos pertvarkymas su stotelėse nestojančiais greitaisiais autobusais, absurdiškais maršrutais, mikroautobusų draudimais, nesąmoningose vietose sukurtomis autobusų juostomis, abonento bilietu, naikinamais troleibusais ir t.t..

Reikia skirti racionalizacinių kliedesių sąvoką nuo racionalizuotų kliedesių sąvokos: pirmieji yra apie ko nors gerinimą, o antrieji - tiesiog pasižymintys menamu racionalumu. Kita vertus, racionalizacijos kliedesiai neretai pasižymi menamu racionalumu, o racionalizuoti kliedesiai būna ir apie visokius gerinimus.