Profsąjungos

Profsąjungos - totalus blogis, nes Lietuvoje nė viena jų neatlieka savo funkcijų deramai. Profsąjungos dabar atlieka destruktyvią veiklą: kursto riaušes, masinius nepasitenkinimus, neatstovauja darbuotojų, o tik grupuočių interesams. Be to profsąjungos yra susiskaldžiusios ir tarpusavyje vaidauja. Jos siekia didesnės įtakos, taip kad nesitikėkit, kad saugos nuo vertelgų ar gins darbgavius...

Šaknys ir kilmė

Iš tiesų Lietuvoje Profsąjungos kūrėsi spontaniškai, kai komunistai ir kiti niekadėjai grobstė turtus - Partijos auksą. Ansčiau centralizuotai Maskvos ir LKP valdomas profsąjungų turtas: sanatorijos, polisio bazės, kultūros kompleksai, kitas NT liko besivaidyjančiųjų grupuočių rankose, o žymiai vertingesni - "Mažeikių nafta", "Lifosa" ir kiti pelningi objektai atiteko saviems. Profsąjungos tada labai supyko, nes pasijuto apmautos, o dar reikėjo tą griūvantį turtą prižiūrėti, tai viską, ką galėjo pardavė, pinigus pragėrė ir ėmėsi naujos veiklos - tik ne darbuotojų atstovavimo!

Infiltravimas ir funkcijos

Kai kokiame nors kolektyve kyla kokia nors nepasitenkinimo banga valdžios sprendimais, tai iškart, žiūrėk, - prisistato profsąjungietis. Jie iškart buria bendraminčių ratą, surašo asmeninius duomenis ir paprašo kokio nors narystės mokesčio - tai vienas profsąjungų pajamų šaltinių. Paskuj Profsąjungos ima grasinti streikais ir visiap stengiasi destabilizuoti padėti bei kiršinti darbuotojų kolektyvą su administracija, siekiant pastarąją nuversti (Profsąjungos taip įsivaizduoja atstovavimą darbininkų interesams). Kai joms pasiseka kokią bendrovę sukompromituoti, ateina kiti interesantai ir faktinai perima įmonės kontrolę. Tada Profsąjungos gauna otkatą

Ryškesni profsąjungų lyderiai:

• Aldona Balsienė