Moksliniai kliedesiai

Moksliniai kliedesiai, dar vadinami kaip pseudomoksliniai kliedesiai - specifinė išradybos kliedesių rūšis, orientuota į mokslines teorijas, per kurias prikuriama visokių nesąmonių.

Trumpai tariant, moksliniai kliedesiai yra ne kas kita, o tiesiog pseudomokslas, tačiau turintis būdingus kliedesių požymius: ne tik nesąmoningas, bet ir nekritiškas pats sau, o pats pacientas visiškai šventai įsitikinęs teisumu. Trumpai tariant - paranojinė šizofrenija kokia nors.

Sunkesniais atvejais moksliniai kliedesiai perauga į pseudoracionalius kliedesius, o kartais netgi ir į legitimizuotus kliedesius - taip savo laiku buvo su Lysenkos teorijomis. Švelnesniais atvejais tai būna sąmokslo teorijos apie tai, kad kažkas slepia ir susimokęs naikiną gerąjį mokslą, kuriam ir atstovauja kliedesių skleidėjas.

Paprastai pseudomoksliniai kliedesiai turi didesnę dalį iš šių požymių, o kartais netgi ir visus iškart:

• Idėja būna paprasta ir lengvai kabinanti, kartu vaizduodama atsakymą į daugybę klausimų ir problemų, dažnai ir visokių ligų. Idėja, nors ir suprantama, būna savo gilumine esme neadekvati ir neteisinga.
• Būna moksliškai skambantys paaiškinimai apie tai, kaip tas dalykas veikia, bet kartu už to nebūna kokių nors realių ir nepriklausomų mokslinių darbų. Pateikiami moksliniai darbai būna visai nesąmoningi, nesusiję, iškraipomi, kartais ir falsifikuoti arba išvis iš kitų panašių pusdurnių gauti. Labai dažnai naudojami visokie moksliniai terminai, kurie visiškai neatitinka konteksto, pvz., kalbama apie kvantinius dalykus biologijoje.
• Dažnai į teorijas ir jų taikymus kokiais nors būdais įveliami paranormalūs dalykai. Pradedant tuo, kad pats atradimas koks nors su magija susijęs ir baigiant visokiais aiškinimais, kad visokie maginiai dalykai paaiškinami per tą pseudomokslinę teoriją.
• Teorijos skleidėjas dažnai aiškina apie persekiojimus ir kokį nors sąmokslą, einantį iš kažkokių mokslinių klanų, naftos kompanijų, farmacijos vertelgų ir taip toliau.
• Į įrodinėjumus bandoma įtraukti kokius nors mokslinius autoritetus - nesvarbu ar tiesiogiai ar ne. Pakankamai būdinga, kad tie autoritetai, nors ir moksliniai, būna iš visiškai kitų sričių. Pvz., koks nors fizikas įtraukiamas į kovą prieš mobilių telefonų antenas ir ima aiškinti apie tai, kaip kažkokios bangos veikia biologiją. Kartais imami ir vėlesni kokių nors mokslininkų darbai, parašyti tuo metu, kai mokslininkus jau ėmė kamuoti senatvinis marazmas.
• Vietoje realių mokslinių tyrimų būna visokie netiesioginiai įrodymai, kažkokie liudininkų patvirtinimai ir taip toliau. Pvz., vietoje to, kad paprastu moksliniu būdu pademonstruoti kokią nors šaltąją sintezę, surengiamas spektaklis, kur kažkokie neaiškūs liudininkai stebi neaišku ką.
• Paprastai skelbiama, kad mokslininkai nesugeba suprasti didingo atradimo, jį ignoruoja, nes yra kažkaip susimokę, bijo prarasti darbą, dreba dėl savo titulų ir taip toliau, todėl visi bandymai juos informuoti nepavyksta.
• Stengiamasi išvengti bet kokių objektyvių testų, net jei ir atsiranda galimybė. Ypač stengiamasi išvengti vadinamųjų dvigubai aklų testų, kur ne tik eksperimentuotojai nežino eksperimento tikslo, bet ir jiems užduotis davę mokslininkai to irgi nežino. Tokie testai tiesiog žudančiai efektingai veikia homeopatijos nesąmones.
• Labai dažnai būna pasiūlymai kaip nors paremti tą mokslą ir gauti papildomų žinių už kokį nors užmokestį.