Pirminiai kliedesiai

Pirminiai kliedesiai dar vadinami kaip primordialiniai, žodiniai arba interpretaciniai. Būdinga, kad pacientas sistematizuoja savo kliedesišką pasaulio suvokimą, paversdamas savo kliedesius į ištisinę sistemą, kur viskas yra paaiškinta, nors ir neadekvačiai.

Skirtingai nuo kitų kliedesių, pirminiai kliedesiai neprasideda nuo kitų sutrikimų, kaip kad afekto, haliucinacijų, kliedesinės nuotaikos ir pan. - priešingai, jie išsivysto švariai, tuščioje vietoje ir be kokios nors fiziologiškai paaiškinamos priežasties. Būtent tas kliedesių nepriežastingumas, jų atsiradimas iš pačių savęs - tai ir yra esminis primordialinių kliedesių požymis.

Pagal išsivystymą pirminiai kliedesiai turi tris stadijas:

• Kliedesinis supratimas, kai pacientas lyg ir adekvačiai priima kažkokius dalykus, tačiau juos aiškina kliedesiškai, pasitelkdamas maginį mąstymą
• Kliedesinis vertinimas, kai pacientas pergalvoja ankstesnius įvykius, savo gyvenimą, įvairius stebimus procesus ir juos ima interpretuoti kliedesiškai
• Kliedesinis suvokimas, kai pacientas įgauna kliedesinį žinojimą apie pasaulio sandarą, įvairius procesus, santykius ir taip toliau

Daugeliu atvejų kliedesinis supratimas ir kliedesinis vertinimas atsiranda kaip nušvitimas, kada pacientas ima ir supranta kažką kliedesiniu būdu - galima sakyti, kad tai yra tiesiog pirminė tokių pirminių kliedesių stadija. Tuo tarpu kliedesinis suvokimas jau tampa antra stadija, kurioje pacientas ima rodyti aiškią paranojinės šizofrenijos simptomatiką: jam jau visas pasaulis pavirto iš realo į paralelinę visatą, kurioje galioja kiti dėsniai.

Jei neskaičiuosim čia paranojinei šizofrenijai būdingų atvejų, tai tokie pirminiai kliedesiai itin būdingi indukuotosioms psichozėms, kur lenda visokios sąmokslo teorijos, kurios nelabai racionalios, bet apsėdančios pacientą taip, kad šiam visas pasaulis pavirsta į kažkokį sąmokslą.

Būdinga, kad esant pirminiams kliedesiams, nėra pastebimi sąmonės sutrikimai, tad pacientas lieka darbingu, netgi gana stabiliu emociškai, bet tiktai tol, kol nepradedama su juo kalbėtis apie tą temą, kuri kabina jo kliedesius. O vos užkabinama ta tema, pacientas ima jaudintis, pradeda aiškinti kažką, o jei dar kažkas paprieštarauja, tai gali pereiti ir į afektą.

Skirtingai nuo kitų kiedesių rūšių, interpretaciniai kliedesiai pasižymi kraštutiniu atsparumu gydymui, visada linkę progresuoti ir dar labiau sistematizuotis, t.y., pacientas kaupia vis daugiau įrodymų tam, kad jis yra teisus, kad visi jo kliedesiai yra teisingi, taip pat renka įrodymus tam, kad visi prieštaravimai yra klaidingi. Ilgainiui paciento kliedesiai apima viską, tad jis visai nukvankšta.

Iš bendrai pirminių kliedesių išskiriami dar paranojiniai kliedesiai bei sistematizuoti parafreniniai kliedesiai, o taip pat indukuotieji kliedesiai, kurie persiduoda nuo vieno paciento kitam. Nors tokie kliedesiai visiškai griežtai žiūrint ir nėra pirminiai, jų susidarymo mechanizmas yra atitinkantis pirminius kliedesius: pacientai mąsto apie kažkokias nesąmones tol, kol iš jų išveda kokias nors kliedesines teorijas, o jau iš to išaugti gali ir visa psichozė.