Kvantinė mechanika

Kvantinė mechanika

Mažiausių, iš esmės, dalelių judėjimo principo nuspėjimas. Kvantai - mažiausios žinomos visatos dalelės (na gal dar mažesnės kvarkai, bet tai daugiau reiškinys, nei dalelės), kurios savo esybe gali būti kaip ir banga, taip ir dalelė. Tiksliau paaiškinama pavyzdžiu - šviesos kvantas - fotonas yra banga, pasiekęs kliūtį tampa dalele. (Na pvz.: saulės baterijos)

Iš esmės, tai sunkiai suprantamas reiškinys, kadangi fizikos dėsniai čia negalioja. Kaip pavyzdys - atomo teorijoje, elektronas gali būti, bet kokioje vietoje, kada atlieka judėjimą apie branduolį - fizikos dėsniai tai nepaaiškina, atsirado reikalingumas kvantinei mechanikai, kuri naudojasi Planko konstanta numatanti, tiksliau bauginanti, nes pagal jį, jei atomo svorio jėga taptų ekstremali, tai mums visiems kapiec.

Karoče, jeigu kas nors iki čia perskaitė, tai paprastai kiekviena dalelė turi antidalelę, kuri gali būti bet kurioje visatos vietoje ir tuo pačiu metu atkartoti pačią dalelę, o tai jau yra greičiau nei šviesos greitis, tai prieštarauja Einšteino teorijai, kad niekas negali judėti greičiau šviesos.

Dar karoče, kvantinio kompiuterio principas toks - kiekviena dalelė, kuri gauna impulsą, apsikeičia su antidalele tuo pačiu metu, t.y, nuliniame laike, ir paskaičiavimas ar veiksmo atlikimas, pagal algoritmą atliekamas tuo pačiu laiku, t.y. iškarto. Taigi ateities kompiuteriams greitis pofig, svarbu algoritmo teisingumas. Panašiai, kaip žmogėno smegenyse.