Dipsomanija

Dipsomanija - nesuvaldomas potraukis prisigerti, kylantis pas kai kuriuos įsisenėjusius alkoholikus. Čia reikia turėti omeny, kad potraukis ne šiaip gerti, o prisigerti visiškai. Ir kyla jisai ne eant kokiai patogiai progai, o visai be progos ir nesuvaldomai, kaip kokia kompulsija. Čia dargi ne šiaip kad kaip kompulsija, bet visiškai nesuvaldoma - tuo tai skiriasi nuo įprastų daugiadienių girtuokliavimų ir potraukio gerti.

Būdinga, kad dipsomanija pasireiškia daugiadieniais užgėrimais, kai pacientas laka nuo kelių dienų iki kelių savaičių be perstojo. Pasibaigus visam tokiam gėrimui, alkoholikas dažniausiai kuriam laikui esą visiškai užriša, meta gerti ir sako, kad daugiau taip gyvenime nebus.

Prieš prasidedant dipsomanijos priepuoliui, pas alkoholiką būna nuotaikos pakitimų - dažniausiai pastebima astenija, silpnumas, nemiga, kartais pastebimos ir uoslės bei skonio iliuzijos ir haliucinacijos - tipiška, kad visos jos būna apie alkoholį, dargi kaip tik tas rūšis, kurias pacientas dažniausiai vartoja. Pvz., jei daugiausiai geria alų ir degtinę - tai vaidensis tarpais alaus arba degtinės kvapai bei skoniai. Kartais tos haliucinacijos gali pasiekti gana stiprų lygį, kur žmogus, išgėręs vandens, gali net nusipurtyti ir nuspręsti, jog išgėrė tikros degtinės.

Dipsomanija dažniau pasitaiko tada, kai alkoholizmas kombinuojasi su kokia nors kita psichikos liga - dažniausiai su epilepsija, bipoliniu sutrikimu, visokiais encefalitais ir smegenų pažeidimais. Kita vertus, būna ir su šiaip paprastu grynu alkoholizmu.

Dėl nesuvaldomai stipraus gėrimo pas dipsomanijos kamuojamus pacientus būna problemų: kartais jie kai užgeria, o paskui staiga nustoja gerti, tai jiems užeina balti arkliai, nes girtuokliavimo pobūdis kaip tik idealiai tokį susirgimą sukeliantis. O kadangi ir taip dar kokia nors psichikos liga kamuoja, tai deliriumas gali būti nepaprastai stiprus.