Indukuotosios psichozės

Indukuotosios psichozės dar būna kartais pavadinamos ir kaip reaktyvinės paranoidinės psichozės - čia tos, kurios sukyla dėl to, kad aplinka kalta. Ta aplinka pacientą gali kartais davesti iki to, kad jis jau ims neskirti, kur aplinka, o kur kliedesiai, o tada ir prasideda visokie chemtreilai, driežažmogiai ir kiti ufonautai, o bendrai tariant - indukuotieji kliedesiai.

Paprastai į indukuotąsias psichozes būna labiau linkę žmonės, kurie pasižymi menkesniu intelektu, bet kartu ir ryškesnėmis emocinėmis reakcjomis. Būdinga, kad daugelis pacientų nepasižymi dideliu savarankiškumu, pasiduoda įtaigai ir saviįtaigai, tačiau įprastame gyvenime, nesant psichiką traumuojančių faktorių, gali būti gana adekvatūs.

Pastebėtina, kad prieš prasidedant indukuotąjai psichozei ir netgi prieš atsirandant jos sukėlėjams, pas pacientus neretai būna tam tikrų pastebimų elgesio nuokrypių nuo normos, kurie aplinkinių vertinami kaip keistumai, polinkiai daryti nesąmones, pernelyg vulgariai linksmintis ir taip toliau. Savo esme tai tiesiog simptomai, kad pacientas linkęs pasiduoti greitai sugestijai.

Bendru atveju indukuotosioms psichozėms būdinga paranojinė ir paranoidinė simptomatika, pramaišiui su kliedesiais, sunkesniais atvejais - ir su iliuzijomis, pseudohaliucinacijomis ir haliucinacijomis.

Indukuotųjų psichozių rūšys

Čia turime iškart jums pasakyti, kad skirstant pagal temas - rūšių daugybė čia neišmatuojama. Juo labiau, kad skirtingose vietovėse ir skirtingais periodais tos indukuotosios psichozės įgauna vis naujas temas ir pavidalus, dėl kurių būna visai tarpusavyje nepanašios. Visgi kelios pagrindinės grupės čia gali būti išskiriamos.

Reaktyvinis paranojinis kliedėjimas

Būdinga, kad paremtas kokiais nors realiais faktais. Tik vat tų faktų interpretavimas kai kuriais atvejais išsivysto taip, kad pradeda rastis visus tuos faktus visaip paaiškinančios teorijos, kurios ima atrodyti labai jau įtikinamai. Būdinga, kad tos teorijos neišauga iki visą pasaulio sandarą paaiškinančių kliedesių - t.y., pasaulis kaip ir normalus, bet kažkuri jo sritis būna kliedesinė.

Pavyzdiniai scenarijai:

• Pas kokį nors vyrą žmona kartais gal ir ragus užtaiso, ir šiaip yra nelabai kokia, tai vat tam vyrui vis įtarimai kaupiasi, kol pradeda virsti ištisa sąmokslo teorija, pagal kurią žmona turi meilužį, su meilužiu planuoja kaip išleisti jo pinigus, o paskui gal net ir šiaip jį nudaigoti.
• Kokie nors biurokratai siuntinėja kokią bobutę vieni pas kitus - tai bobutei gali ilgainiui išsivystyti teorija apie tai, kaip biurokratai tyčia jai kliūtis daro ir tyčia rezga viską taip, kad ji niekur nieko nepasiektų.
• Koks nors kaimynas trenktas, kuris vis daro eibes - irgi gali ką nors davesti iki būsenos, kur apie jį aplinkiniai sąmokslo teorijas ima kurti, nors gal tas kaimynas tiesiog šiaip durnas, o ne tikslingai kam nors daro šunybes.

Paprastai būdinga, kad kažkuriuo metu psichozės pobūdis pasikeičia: arba žmogui, kamuojamam psichozės, visai persisuka smegenys ir viskas visai ima sunkėti, arba problemos išsisprendžia ir psichozė baigiasi.

Reaktyvinės kliedesinės psichozės

Paprastai būna gerokai bendresnio pobūdžio, nei šiaip kliedėjimai. Į kliedesius įtraukiama kas papuola, pacientas visą savo veiklą sieja su savo kliedesiais. Kai kurios tokio pobūdžio psichozės gali būti sukeliamos ir realių įvykių, spaudos ir pan., tačiau visiems atvejams būdinga, kad asmuo būna pakliuvęs į nelabai normalią, jo veiksmus ir galimybes bendrauti varžančią situaciją.

Tarp tipiškesnių ir ryškesnių variantų galim tokius paminėti:

• Karo meto paranoidai - labai ryškūs ir specifiniai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su realiais psichiką traumuojančiais karo meto įvykiais, pagrįstomis baimėmis ir ilgalaikiu stresu bei nerimu. Būdinga, kad pacientai nuolat laukia priešų puolimo, aplinkui pastebi visokius diversantus, šnipus ir taip toliau. Depresyviniais atvejais pacientas gali pats imti vaizduotis besąs diversantu, šnipu ar dezertyru ir pats prisiduoti kokiam nors saugumui, nors tam nėra jokio realaus pagrindo. Pilnavertės psichozės atveju pacientas gali nusižudyti ar imti žudyti kitus, vaizduodamasis kokius nors priešus. Esant masiniam poveikiui, gali kilti visiškai neprognozuojamų pasekmių, istoriškai ryškiausias atvejis - Karansebešo mūšis, kur dėl karo meto tipo paranoido žuvo apie 10 tūkstančių žmonių.
• Kalėjiminis paranoidas - būdingas kaliniams ir suimtiesiems. Kyla dėl streso, miego trūkumo, priešiškos aplinkos. Pacientas ima įtardinėti visus aplinkinius sekimu, parsidavimu tyrėjams, sąmokslu, bandymais padaryti poveikį. Ryškėjant paciento psichozei, prasideda kliedesiai apie tai, kad tardytojas jį hipnotizuoja, veikia psichotronais, prižiūrėtojai į maistą beria narkotikus ir pan., kyla įtarimai, kad pacientui bandoma prikabinti kokius nors visai nesusijusius nusikaltimus, pvz., Sausio 13 bylą ar pan.. Sunkesniais atvejais prisideda klausos haliucinacijos, dar sustiprinančios kliedesius.
• Kelioniniai paranoidai - kyla ilgose kelionėse laivais ar traukiniais. Šiais laikais pasitaiko gana retai, nes kelionių laikas smarkiai sutrumpėjęs. Atitrūkimas nuo įprasto gyvenimo, pasikartojanti stresinė aplinka (audros, persėdimai stotyse, etc.), monotoniški poveikiai (siūbavimas, ratų dundesys) ilgainiui perveda pacientą į būseną, kur jam įtarimus kelti pradeda visi, kas tik aplinkui yra. Per kurį laiką (kelias dienas) gali prasidėti paranojiniai kliedesiai dėl to, kad kažkas jį nori nužudyti, apiplėšti ir pan..
• Kurčiųjų paranoidai - susiję su negebėjimu suprasti, ką šneka aplinkiniai. Paranojiniai kliedesiai paprastai būna apie tai, kad aplinkiniai jį kažkaip apšnekinėja, rezga sąmokslus ir pan. - t.y., būdingi kurčiųjų kliedesiai.
• Turistiniai paranoidai - labai artimi kurčiųjų paranoidams, kyla dėl negebėjimo suprasti, ką šneka žmonės užsienio šalyse. Būdingi įsivaizdavimai, kad aplinkiniai nuolat apgaudinėja, sukčiauja, šaiposi, apkalbinėja ir taip toliau, t.y., būdingi turistiniai kliedesiai.
• Izoliaciniai paranoidai - pasitaiko asmenims, kurie priverstinai buo izoliuoti nuo aplinkinio pasaulio, pvz., pakliuvo į negyvenamą salą, buvo užversti šachtoje ar kalnuose, turistaudami pasiklydo negyvenamoje vietovėje ir pan. - čia kliedesiai kyla dėl ilgo atskirtumo nuo žmonių.

Indukuoti reaktyviniai paranoidai

Pats gryniausias indukuotųjų psichozių atvejis, kai nėra jokių faktinių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių galėtų kilti kliedesiai, tačiau pacientas tuos kliedesius perima iš aplinkos, jais užsikrečia ir paskui serga. Būdinga, kad visais atvejais čia yra induktorius - koks nors konkretus žmogus, grupė žmonių, žiniasklaida ar dar kažkas, skleidžiantis tam tikras absurdiškas idėjas, kuriomis apkrečiamas ir pacientas.

Tikslingai vykdomi atvejai vadinami smegenų plovimu, tačiau būdinga, kad tikslingam smegenų plovimui visgi dauguma žmonų pasiduoda tik saikingai arba visiškai nepasiduoda, tačiau dalis pacientų linkę pasiduoti ir poveikiams, kurie daug kartų silpnesni netgi už švelnius smegenų plovimo metodus.

Keli tipiškiausi indukuotų paranoidų scenarijai:

• Pacientas palatoje guli pririštas prie lovos, o prie jo sėdi kitas, skleidžiantis paranoidinio pobūdžio kliedesius. Per kelias dienas nuo nuolatos girdimų kliedesių pririštam pacientui išsivysto analogiški indukuoti kliedesiai.
• Šeimoje yra kliedintis ir ribotai haliucinuojantis ligonis. Šeimos nariai po kiek laiko persiima ligonio kliedesiais, patys ima kliedėti tą patį, atkartodami analogišką simptomatiką, tik kiek švelnesnėje formoje.
• Pacientas pakliūna į piktybinę sektą, kur patiria izoliaciją nuo visuomenės pramaišiui su smegenų plovimu. Po kiek laiko pacientas ima girdėti kokius nors balsus (pseudohaliucinacijas), kliedėti visokius kliedesius ir taip toliau.
• Pacientas pakliūna į MMM ar panašią finansinę piramidę, persiima kliedesiais ir pats ima juos skleisti
• Pacientas pakliūna į propagandinę aplinką, dėl kurios gali persiimti politiniais ir ideologiniais kliedesiais, po kiek liako imdamas ignoruoti bet kokią realybę. Tarp ryškesnių variantų - nacizmas, komunizmas, teorijos apie driežažmogių ir iliuminačių sąmokslą ir pan..

Rizikos faktoriai, sustiprinantys galimybes kilti indukuotoms psichozėms:

• Padidintas paciento imlumas naujoms žinioms, ypač kombinacijoje su nekritiškumu ir sugestyvumu
• Paciento stresas, blogi santykiai su aplinkiniais ir nesėkmės kasdieniame gyvenime
• Stresą ir nuovargį keliantys faktoriai (miego trūkumas, alkis, fizinės apkrovos), susilpninantys gebėjimą atsispirti įtaigai
• Alternatyvios informacijos trūkumas (negalėjimas pasitikrinti)
• Tų pačių indukuojamų kliedesių skleidimas per skirtingus asmenis ir informacijos kanalus
• Perteklius su indukcija susijusios pagalbinės informacijos, paaiškinančios viską iš kišamos teorijos pozicijų
• Indukuojamo asmens izoliacija nuo jam įprastos aplinkos
• Indukcijos periodui pakeista aplinka į pacientui kuo labiau neįprastą (pvz., išvažiavimas į stovyklą)
• Maksimaliai pagerinti paciento potyriai, susiję su indukuojančiais asmenimis ir aplinka, kur vykdoma indukcija
• Artimi ar draugiški santykiai su indukuojančiais asmenimis (trukdo priešintis indukcijai)
• Lytiniai santykiai su induktoriumi/induktoriais
• Ilga indukavimo trukmė (savaitės ar mėnesiai, itin gilios indukcijos atveju - keleri metai)
• Nepertraukiamai tęsiama indukcija (pvz., kelias dienas ištisą parą, neskaitant miego)
• Psichotropinių medžiagų (įskaitant alkoholį) vartojimas indukcijos periode
• Induktoriaus taikomos tikslinės psichologinės metodikos

Gydymui privaloma maksimali paciento izoliacija nuo indukuojančio faktoriaus, idealiu atveju - to faktoriaus eliminacija.