Bulvė

Bulvė - anokia tai bulbė, nacionalinis lietuviškas patiekalas. Na, o pačią daržovę atvežė, koks tai ispanas Pissaro, iš inkų, kurie gyveno dabartiniame Peru. Sovietiniuose istorijos vadovėliuose, skaitoma, kad bulbes, pomidorus ir viskas kas iš Amerikos žemyno atkeliavo - atvežė vienintelis sovietams žinomas keliautojas Kolumbas išskyrus, dar žymesnį jų keliautoją Mikluho Maklajų kuris nieko neparvežė. Netikėkit, tai diletantiškumas, nes Kolumbas skaitė, kad atrado kelią į Indiją (indėnai), o ne Ameriką (Amerigo Vespučis), ir žinojo tik kelias teritorijas apie Kubą. Taigi, jis parvežė namo, tik tai kas augo Kuboje (keletą prieskonių), o bulbės buvo Peru.

Ogi čia ispanai,gavę paragauti Pissaro bulbeblių, skaitė, kad tai Diablo produktas, auginamas žemėje t.y. beveik pragare, nelabai naudotinas valgymui, todėl augino išskirtinai pagrąžinti gėlynams. Toksai, anglų, piratų "v zakone" idolas Frensis Dreikas, ispanų keliautojų "siaubas", nukosėjo keletą keletą jų laivų ir rado bulbes, kurias aukso svorio kaina pardavė Anglijos karalienei. Anglai buvo gudresni už ispanus, kaip ir toliau parodė istorija, tai jie valgė pačią daržovę, išaugintą žemėje, o ne augalų žiedus (nuodingi), kaip - austrai, ruskiai ir ispanai.

Istoriškai (neįrodyta), į lietuvių, o taipogi į ruskių (prieš tai į baltarusių?) žemes, bulbes atvežė olandų plotnikas Petras I (pirmasis). Ruskiai (Bulvių maištas) valgė žiedus, na, o, bet lietuviai atvirkčiai - požeminius vaisius. Tik dabar aišku, kadėl lietuviai pagaminę cepelinus, bulbių blynus ir prie kefyrsriubės (šaltibarčiai) pasiūlę bulbikių, tapo ne oficialūs maisto "šventieji" Rusijoje (jie iki šiol nežino receptų !!! Gal bijo taip ruošti žiedus).

Na, o dabar štai - Austrijos (nes tą šalį labai pamėgome 2011-07-18 d.) taipogi nacionalinis bulbės recetas:

Tai supuvęs kiaušis, prieš siuntimą, nepamaišytų ir nacionalinis guliašas Austrijai.

Austrų nacionalinis Bulvių guliašas

Jeigu, liko dar, nors skiautelė bekono, surenkame visas likusias bulbes, pasiskoliname svogūnų ir paprikos miltelių. Vieninteliame puode (tinka ir išplautas), bet kokiose riebaluose patroškiname bekoną, paskui svogūnus, bulbes, galų gale sudedame miltelius (gali būti paprikos). Kai viskas, šiek tiek pajuoduos, pilame didelį kiekį vandens ir troškiname, kol vanduo išgaruos. Po penkių valandų, viskas pagaminta, skanaus...

Jeigu, dar liko, nors lašelis ES patriotiškumo, paliekame porai dienų, kas liko puode, ant saulės, pridedame supuvusių kiaušinių ir siunčiame į bet kokią Austrijos ambasadą, linkėdami visa ko geriausio...

Tai, štai, kas tokia bulbelė ir ką su ja galima padaryti.