Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!
| Subskraibink Pipediją ant FB: |
Leonidas Brežnevas
Brežnevas - ypatingai gražus ir kultinis komunistų šventasis - TSKP generalinis sekretorius ir taip toliau, paties Centro Komiteto vadas. Pagarsėjo savo medaliais ir antakiais, o taip pat - išskirtiniu balsu bei oratoriniais sugebėjimais.
Dargi pagarsėjo savo nepralenkiamu literatūros kūriniu, telpančiu į keliasdešimt puslapiukų - trilogija "Mažoji žemė" , "Atgimimas" ir "Plėšiniai", už kuriuos jisai gavo visas įmanomas premijas, vardus ir ordinus, o krūvos "mokslininkų" apsigynė ne vieną daktaro darbą iš šiosgi genialios kūrybos. Kalbama, kad dėl to buvo pakeisti rašytojų sąjungos pažymėjimai - kad Brežnevui galima būtų duoti pirmąjį numerį, bo visi žinojo, kad anasai labai mėgsta liaupses, lindimą į subinę, visokius ten blizgučius (netgi kažkokias žvaigždes šešias turėjo, nors pagal zakonus tik penkias galima buvo duoti), dargi norėta generalisimus titulą duoti, ale kad kaip ir jokio karo nelaimėjo, ir numiro vargšas.
Kaži apie kurį genseką daugiau anekdotų buvo prikurta nei kad apie Brežnevą - visų pirma dėl jo sugebėjimo rėžti kalba tik iš popierėlio, nelabai susigaudant kas ten parašyta, didelių antakių, krūvos medalių ir puikios sveikatos.
Brežnevo sveikata
Brežnevo sveikata turbūt buvo didžiausia Tarybų sąjungos paslaptis. Paskutiniais gensekavimo metais jisai buvo labiau panašus į kokį tai robotą, apkarstytą geležiukais. Kartą visas pasaulis, išskyrus dorą tarybinį žmogų, juokėsi, kaip kažkur tenais turėjo kartą oficialiai padėti gėlių prie kokio tai paminklo. Jam padavė gėles, o anas kaip ėjo taip ir praėjo su jomis pro tą paminklą. Beje, stipria sveikata nepasižymėjo ne tik Brežnevas, bet ir vėlesnis gensekas Černenko, tad ir kilo liaudyje toksai gi anekdotas - "Kodėl svečius iš užusienių Brežnevas pasitikdavo oro uoste, o Černenko - Kremliuje? Ogi todėl, kad vienas buvo varomas nuo batareikų, kitas - nuo rozetės".
Brežnevo laidotuvės
Brežnevas numiro, jį palaidojo. Laidotuvėmis prasidėjo tam tikras Tarybų sąjungos gyvavimo etapas, kitasyk vadinamas "petilietka v tri groba" (ale "petilietka v tri goda" - "penkmetis per tris metus" - dažnai būdavo deklaruojamas planinio ūkio superplanas fix red. pastaba), kai kas pusmetį kas nors numirdavo iš didelių šyškų, tokių kaip Kosyginas, Suslovas, Andropovas, Černenko(nes gi tada visa valdžia buvo vien tik seni pirdylos die2ukai katrų amžiaus vidurkis buvo kokie 70 ), ir buvo skelbiamas gedulas. Būdavo šūdas - per TV grodavosi visokie gedulingi maršai neužsičiaupiant, nerodydavo netgi Septyniolikos pavasario akimirkų, tačiau koks gėris kad nereikėdavo eiti į mokyklą - atseit žiūrėk televizoriaus ir verk savo vado!
O Brežnevą palaidojo kaip įprasta tokių šyškų laidotuvėse - prie Kremliaus iškasė duobę, pavežiojo nabašnyką po Raudonąją aikštę ant vežimo, traukiamo šarvuočio, panašiai tokio, su kokiais Zuokas ne vietoj pastatytus oranžinius dviračius traiško. Kas buvo neįprata - visų akivaizdoje du vyriokai tiesiogine prasme įmetė karstą į duobę. Vienas lyg ir netyčia paleido, o po to kitas. Kas čia per biesas buvo - aišku visi apsimetė kad nieko nematė, nors kur čia nematysi kai transliacija tiesioginė buvo. Patyliukais sklido gandeliai, kad kažkas specialiai tokį cirką užsakė.
