Valdžia

Tai čia ne tik Lietuvoje, bet ir kitur valdžia tokia valdžia

Valdžia - neaiškios etimologijos biologinis padaras, kuris savo veiklą vykdo įvairių organų pagalba. Organai būna vidaus ir išorės, bet neduokdie valdžia jums savo organų veiklą parodytų.

Kartais sakoma, kad valdžia gadina, tai čia prastas vertalas iš anglų kalbos - power corrupts, kas reiškia - per ilgą laiką net galingiausi impotentais patampa. Bet negalim paneigt, kad valdžia gadina orą ir matyt yra kažkokiu būdu susijusi su Seimu, kuris, savo ruožtu, netoli nuo danų kiaulių fermų. O posakis, kad valdžia parodo tikrąjį veidą - gan validžiai skamba. Valdžia pademonstruos visus savo organus tiesiai jums į veidą.

Valdžių rūšys ir padalijimo principai

Kai kokie nors protukai pradeda aiškinti apie valdžių rūšis ir padalijimo principus, tai reta, kad koks normalus dibilas tą suprastų. Tai mes čia pabandysim paaiškinti - tegul visai silpnapročiai ir visvien nesupras, bet bent jau nelabai durniems gal pasidarys aišku.

Yra keturios valdžios rūšys, pagal valdžių padalijimo principus:

• Įstatymų leidžiamoji valdžia - tai pirmiausiai Seimas, kuris leidžia įstatymus, bet niekam nieko negali nurodyti. Įstatymai tik nustato tvarkas ir tai, kaip kiti gali ir turi dirbti.
• Įstatymų vykdomoji valdžia - tai pirmiausiai visokia Vyriausybė ir ministerijos su visokiais ministrais, kurie gali kažką dirbti ir daryti, bet negali susigalvoti, ką ir kaip, nes jiems Seimas reguliuoja
• Teismai - tai ta valdžia, kuri prižiūri, kad nei šiaip paprasti žmonės, nei vykdomoji valdžia, nei netgi Seimas nedarytų visokių nesąmonių

Aišku, pilnai visko atskirti nesigauna, tai ministerijos pvz., turi ir tam tikrų įstatymus leidžiančių valdžių požymių, nes irgi leidžia visokius reguliavimus. Ir Aukščiausiasis teismas bei Konstitucinis teismas iš esmės savo sprendimais apie tai, kaip taikyti įstatymus ir kaip juos interpretuoti, irgi yra artimiau įstatymų leidžiamąjai valdžiai. O štai Prezidentas - tai lyg ir pusiau įstatymų leidžiamoji valdžia, bet lyg ir pusiau išvis neaišku, kas.

O štai visokios savivaldibės - tai perpus įstatymų leidžiamoji, o perpus vykdomoji valdžia. Tai todėl savivaldibėse tiek daug betvarkės ir nesąmonių.

O dar yra taip vadinama ketvirtoji valdžia - tai žiniasklaida. Tai šitoji nei kažką vykdo, nei įstatymus leidžia, nei ką nors nuteisti gali, bet užtat gali prikalbėti apie visokias problemas.

Kasdienė valdžios praktika įvairiuose socialiniuose lygmenyse

Kai koks dibilas pradeda valdžią rodyt, tai jį šiaip reiktų hospitalizuot, nes išties negražu gi nei vidaus nei išorės organus padoriems žmonėms prieš akis kaišiot. Kaščenitai gi teigia, kad valdžia - tai neabejotinas ir nepaneigiamas gilios smegenų degeneracijos simptomas, o pastarąją reiktų gydyti neuroleptikais, elektrokonvulsine terapija bei lobotomija.

Pagrindinis valdžios tikslas - rinkti mokesčius, kuo daugiau - tuo geriau. Ir, žinoma, skleisti propagandą apie tai, kad mokesčius mokėti yra gerai ir labai visiems naudinga. Aišku, kad naudinga - tik gal ne visiems, o tik tai pačiai valdžiai.

Įprasta, kad valdžia remiasi viena ar kita ideologija: vienos valdžos - fašizmu, kitos - komunizmu, lietuviška gi valdžia - klerikalfinansizmu bei ekskrementalizmu.