Senovės Graikija

Senovės graikų vaza.

Senovės Graikija - civilizacija, kuri egzistavo žiauriai seniai. Senovės graikai padėjo pagrindus Europos civilizacijai. Dar senovės graikai garsėjo kaip peštukai ir riaušininkai, jie pešėsi su visais savo kaimynais ir vadindavo juos kurvomis. Kurvαruμ gr. - blogas kaimynas. Senovės Graikija gėdingai baigė savo dienas kai 146 m. pr. m. e. įstojo į ES ir dėl gausių išmokų visai degradavo, nors iki to Senovės Graikijoje buvo daug protingų vyrukų: Archimedas, Platonas ir kiti.

Senovė graikų architektūra

Graikai išrado Akropolį ir pastatė Vilniuje vėliau ir Kaune.  

Senovės graikų teisė

Graikai davė Europai teisinę sistemą, kad visokie puspročiai turėtų ką studijuoti ir dirbti biure. Jau nuo 500 m. pr. m. e. jauni graikiokai galėdavo stoti į Utenos ar Vilniaus kolegiją, per pažintis, kyšius ir lovą įgauti teisininko kvalifikaciją. Tiesa, dauguma iš jų paskui sėdėdavo Akropolio kasose.

Senovės graikų medicina

Taip pat senovės graikai padėjo medicinos pagrindus, Hipokratas išrado Hipopotamo priesaiką ir eutanaziją. Daug dėmesio senovės Graikijos medicina skyrė žmogaus anatomijai, buvo išrastas vyrų šlapinimasis per išorinius lytinius organus. Kaip vyrai šlapindavosi iki tol nėra žinoma, manoma, kad skysčių perteklių jie tiesiog išvemdavo. Moterų šlapinimosi ypatumai per bikini sritį susiformavo tik renesanso laikotarpiu, kai jos ėmė kovoti dėl kovo 8d, nors dabar moterų vėmimas laukimosi laikotarpiu išliko.

Senovės graikų menas

Iki senovės graikų civilizacijos žmonės buvo atgrubnagiai ir nieko nesugebėdavo sukurti, nebent kokį numirėlį suvynioti į grindų skudurą ar ant sienų hieroglifais priterlioti visokių nešvankybių, pvz. "uostyk mano kelnaites". Senovės graikai išrado vazas ir ant jų pradėjo piešti visokias figūras, dažniausiai pornografinio pobūdžio. Graikai ištobulino baldus, išrado spintų ir stalčių rankenėles. Iki tol senovės tautos dureles atidarinėdavo jas spardydami ir daužydami kardais ir keikdamiesi paskutiniais žodžiais. Subtilus durelių ir stalčių atidarinėjimas paskatino humanistinės minties raidą, sudarė prielaidas į žmogų žvelgti su meile ir viltimi. Šios idėjos prigijo Europos kultūroje, jas ypač išgrynino Hitleris ir Stalinas.