Šmuelis Icikas Meskupas-Adomas

Šmuelis Icikas Meskupas-Adomas - taigi Antano Sniečkaus dešinioji ranka ir LKP antrasis sekretorius, pakol nebuvo nušautas kažkur miške, kai buvo atgabentas lėktuvu Lietuvon, kad užsiimtų kažkokia neaiškia veikla. Tai buvo pagautas, o tada nušautas. Taip ir sumažėjo LTSR vadovybė.

Reikia visgi pasakyti, kad nors Šmuelis Adomas ar tai Icikas Meskupas taip ir vadinosi kad antrasis sekretorius, bet išties tai tikras antrojo sekretoriaus funkcijas darė toksai Nikolajus Gridinas, nes tuo metu dar buvo nenusistovėję, kas ten tas antrasis turi būti. Tai gavosi tokia painiava, kurią jau paskui pataisė.

Dar gandas sako, kad į partizanavimus Meskupas buvo pasiųstas irgi Antano Sniečkaus teikimu, nes šitas tuoju norėjęs nusikratyt, nes konkurentas kažkoks buvęs.

Garsėjo gi tasai veikėjas dar ir tuo, kad visaip vis vadinosi, kaitaliojant užrašymus, tai vienur minimas kaip Icikas Adomas, kitur kaip Šmuelis Meskupas, o trečiur dar kaip nors panašiai. Nes labai jau daug visokių vardų ir pavardžių prigalvojęs buvo. Gal kad lengviau taptų sekretorius, nes tokiu nuo 1938 ir tapo toje LKP.

Bet ir prisidirbęs anas buvo pakankamai - dar 1927 suimtas ir ištisiems ketveriems metams pasodintas, kas nebuvo labai jau įprasta tuometinėje Lietuvoje. O paskui vėl suimtas jau Berlyne, nes ir tenai kažkur prisidirbo, tai nuo 1933 iki 1934 sėdėjo, o paskui į Lietuvą išsiųstas. O paskui vėl Lietuvoje suimtas 1938 ir sėdėjo iki 1939 Dimitrave. O paskui jau kažkaip perbėgo į SSRS.

O vat paskui jau Šmuelis Icikas Meskupas Adomas 1940 tapo veikėju Liaudies Seime ir buvo toje komisijoje, kuri parveždinėjo Stalino saulę. O ta pačia proga pasidarė antrasis sekretorius, kitaip tariant - antras žmogus po paties Antano Sniečkaus.

Dar beje, buvo vienu metu netgi paties laikraščio Tiesa redaktorius, tai jau kliedesius skleidė kaip reikiant.